Meksika – ypatingos atmosferos šalis

Sniego baltumo paplūdimiai, smaragdinė jūra, džiunglėse paskendę tūkstantmečius skaičiuojantys Majų miestai ir piramidės, aplink lakstančios beždžionės, įvairiaspalviai paukščiai ir pelkėse snaudžiantys krokodilai. O kur dar aštroka bei pikantiška nuostabaus skonio vietinė virtuvė! O muzika, žmonės – čia niekas nieko neima į galvą, visuotinis atsipalaidavimas ir lengvumas visur, kur eini ir ką darai!

Archeologiniai paminklai

Kelionė į Meksiką neatsiejama nuo senovės majų ir actekų kultūros pažinimo. Todėl norime jums rekomenduoti aplankyti keletą svarbiausių archeologinių paminklų. Vienas jų yra nuostabus majų palikimas – Palenkė miestas, esantis Čiapos provincijoje ir apaugęs džiunglėmis. Jo tyrinėjimai pradėti 1567 m., o nuo 1970-ųjų imtas „atidengti“ įstabus vieno paskutinių karališkųjų majų miestų palikimas. Šiuo metu Palenkė – ko gero, daug įspūdingesnis majų archeologinio palikimo objektas nei žymioji Čičen Ica, kuri jau virto tarsi akademiniu muziejumi. Visgi tie, kurie norėtų pamatyti unikaliąją piramidę „El Castillo“, būtinai turi užsukti į Čičen Icą. Kai ispanai pirmą kartą išvydo Kukulcano šventyklą, pavadino šią piramidę El Castillo („pilis“).

Kalbant apie nuostabias lankytinas Meksikos vietas, nereikėtų pamiršti ir Teotihuakano – didžiulės archeologinės radavietės, esančios netoli Meksiko miesto. Teotihuakanas klestėjo pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Tai buvo vienas iš didžiausių to meto miestų visame pasaulyje. Šiandien šioje vietoje yra išlikęs Mezoamerikos piramidžių kompleksas. Taip pat ir gyvenamieji pastatai, alėjos, gatvės, dekoracijos. O turistus itin domina dvi šios miesto pažibos: Saulės ir Mėnulio piramidės.

Norime jums rekomenduoti aplankyti dar vieną archeologinę vietovę – Ušmalį. Tai – vienas iš svarbiausių majų paminklų Jukatano pusiasalyje. Šiandien šioje radavietėje išlikusi Žynio piramidė su šventykla viršuje. Taip pat įspūdingi Valdovo rūmai, kurie dekoruoti skulptūromis ir mozaikomis, keturių pastatų kompleksas, vadinamas Moterų vienuolynu, Balandinė, Nykštuko namas. Mokslininkai teigia, jog šie pastatai statyti 700-1000 metais. 1996 metais Ušmalis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nuostabi gamta

Gamta yra dar vienas elementas, kuriam Meksikoje norisi atiduoti visas liaupses. Pasakiško grožio gamtos kampeliai: kalnai, auksinės Karibų jūros pakrantės, kanjonai, kriokliai, urvai – tikrų tikriausias rojus žemėje. Todėl norime kiek plačiau papasakoti apie gamtos kūrinius, kuriuos verta aplankyti viešint Meksikoje.

Meksika gali didžiuotis išties unikaliu gamtos reiškiniu – senotais. Tai – karstiniai ežerai, kurie susijungia su požeminiais urvais. Tokių ežerų šalyje yra tikrai ne vienas, vis dėlto norime jus supažindinti su, mūsų nuomone, įspūdingiausiu – Ik Kil senotu. Jukatano pusiasalyje tyvuliuojantis Ik Kil – tai 60 metrų skersmens ir 40 metrų gylio ežeras, kuris iš visų pusių apsuptas uolų. Nuo jų svyra vijokliai, kurių sodri žalia spalva puikiai dera su smaragdiniu ežero vandeniu – vaizdas išties nepaprasto grožio.

Aštrios uolos, laukiniai slėniai, gilūs tarpekliai, karštosios versmės, šniokščiantys kriokliai – tai kraštovaizdis, kuriuo galima pasigėrėti viešint Čihuahua valstijos pietvakariuose, Vakarų Siera Madrės kalnuose. Ši išskirtinė vietovė žinoma Vario kanjono vardu. Įdomu tai, jog iš tiesų tai net šešių kanjonų grupė, kurios teritorijoje kadaise būta vario kasyklų. Meksika gali pasigirti ne tik uolomis, bet ir labai įspūdingais kriokliais. Agua Asulio krioklys – vienas iš jų. Šis gražuolis slepiasi Čiapaso valstijoje, Xanil upėje. Išvertus iš ispanų kalbos, Cataratas de Agua Azul reiškia „mėlynojo vandens krioklys“. Ir iš tiesų, šniokščiantis vanduo čia dangaus mėlynumo. Krioklį sudaro daug kaskadų, kurių didžiausia – 6 metrų aukščio. Įspūdingas vaizdas! Beje, krioklys apsuptas tropinių miškų, tad vietovė džiugina ir floros bei faunos gausa.

Drugelių mylėtojams ir ne tik rekomenduojame aplankyti Monarcho drugelių rezervatą. Šios spalvingos plaštakės labiausiai paplitusios Šiaurės Amerikos žemyne. Įdomu tai, jog šie, iš pirmo įspūdžio gležni padarėliai, kiekvieną žiemą įveikia daugiau nei 4 tūkst. kilometrų atstumą! Palikę Kanadą ar šiaurines JAV valstijas jie skrenda į centrinę Meksiką, kurioje žiemoja ir dauginasi. Siekiant išsaugoti drugelius, įkurtas rezervatas, į kurį kasmet atskrenda maždaug 75 proc. visų drugelių. Kai kurios rezervato dalys – atviros turistams. Tūkstančiai plevenančių drugelių sukuria nepaprastą reginį.

Nardymas

Karibų jūroje, netoli Jukatano pusiasalio, esanti Kosumelio sala – tikras rojus nardymo entuziastams. Neretai ši sala įvardijama kaip „nardymo meka“. Seklumoje atsiveriantis koralinis rifas, būriai spalvingų žuvų, vėžiagyviai, aštuonkojai, delfinai, rajos, barakudos, o taip pat povandeniniai urvai ir tuneliai – pasakiškas povandeninio pasaulio grožis į Kosumelio salą kasmet pritraukia galybę turistų.

Nieko nuostabaus, kad nardymas Meksikoje – viena įdomiausių pramogų. Ir gal ne tiek pats nardymas, kiek jo įvairovė: nardymas su jūros vėžliais, pasiplaukiojimas tarp grėsmingai atrodančių ryklių – čia ekstremalesnių pojūčių mėgėjams. Būtent Karibų jūroje yra antrasis didžiausias barjerinis rifas, saugomas UNESCO ir stebinantis augmenijos ir gyvūnijos gausa bei grožiu.

Na ir ko gero įspūdingiausia patirtis – nardymas senotuose („cenote“ išvertus iš majų kalbos reiškia „kažkas gilaus“). Tai po žeme esantys urvai, užpildyti vandeniu, todėl nerdamas į šiuos urvus atsiduri ne tik po vandeniu, bet ir po žeme. Daug adrenalino ir neapsakomas jausmas – tu plauki siauru koridoriumi iš vieno urvo į kitą ir staiga atsiveria didinga erdvė, tokia kaip stadione, o ten kaip varvekliai kabantys stalaktitai ir tada tu supranti, koks iš tikrųjų yra mažas žmogus…

Autentiška Meksikos virtuvė

Meksikos virtuvė yra garsi visame pasaulyje. Dėl ryškių skonių, spalvų gamos, įvairiausių ingredientų ji populiarumu nenusileidžia italų ar kinų virtuvėms. Actekų, majų ir kitų senųjų civilizacijų palikimas meksikiečių virtuvėje puikiai dera su viduramžiais šiuos kraštus kolonizavusių ispanų tradicijomis.

Meksikietiškos virtuvės pagrindas – kukurūzai ir pupos. Vietos gyventojai moka pagaminti net 600 skirtingų kukurūzų patiekalų. Virtos ar keptos kukurūzų burbuolės valgomos vienos arba patiekiamos kaip garnyras prie paukštienos ar mėsos patiekalų. Tradiciškai iš kukurūzų miltų kepami paplotėliai – tortiljos. Būtinai paragaukite tortilijų patiekalus, kurių čia yra begalybė: tacos, kesadilijos, enčilados, enfrijolados, huarache, tostados, sopes, pastel azteca…

Meksikiečiai išties mėgsta aštrų maistą. Čia dera maždaug 50 aitriųjų paprikų rūšių: visos skiriasi skonio atspalviais, turi skirtingus pavadinimus. Pats aštriausias pipiras – deginantis habaneras. Švelniausia – poblano. Prisotinta dūmo skonio – chipotle. Gardinant meksikietišką patiekalą neįmanoma apsieiti be aitriosios paprikos. Šiuo prieskoniu gardinami mėsos ir daržovių patiekalai, sriubos ir padažai, jos dedama net į desertus ir arbatą.

Sotūs meksikietiški patiekalai gaminami iš keptos ir virtos mėsos. Populiari kiauliena ir paukštiena, tačiau populiariausi – troškiniai iš jautienos. Čia taip pat gausu šviežios žuvies ir jūrų gėrybių. Ir žinoma padažai – neatsiejama meksikietiškos virtuvės dalis. Be daugeliui pažįstamos salsos, Meksikoje plačiai naudojamas ir kitas, šiek tiek sudėtingesnis padažas, vadinamas mole. Skirtingose Meksikos valstijose egzistuoja skirtingi mole variantai ir beveik kiekviena šeima turi savo padažo receptą, tačiau klasikinis mole variantas vadinasi mole poblano: tamsiai rudas arba raudonas padažas gaminamas iš maždaug 20 ingredientų, įskaitant aitriąją  papriką ir šokoladą.