Meksika – ypatingos atmosferos šalis

Sniego baltumo paplūdimiai, smaragdinė jūra, džiunglėse paskendę tūkstantmečius skaičiuojantys majų miestai ir piramidės, aplink lakstančios beždžionės, įvairiaspalviai paukščiai ir pelkėse snaudžiantys krokodilai. O kur dar aštroka bei pikantiška nuostabaus skonio vietinė virtuvė! O muzika, žmonės… Čia niekas nieko neima į galvą – visuotinis atsipalaidavimas ir lengvumas lydi visur ir visada!

Archeologiniai paminklai

Kelionė į Meksiką neatsiejama nuo senovės majų ir actekų kultūros pažinimo. Todėl norime jums rekomenduoti aplankyti keletą svarbiausių archeologinių paminklų. Vienas jų – tai džiunglėmis apaugęs Palenkės miestas Čiapos provincijoje. Jo tyrinėjimai pradėti 1567 metais, o nuo 1970-ųjų imtas atidengti įstabus vieno paskutinių karališkųjų majų miestų palikimas. Šiuo metu Palenkė – ko gero, daug įspūdingesnis majų archeologinio paveldo objektas nei žymioji Čičen Ica, jau virtusi savotišku akademiniu muziejumi. Visgi tie, kurie norėtų pamatyti unikaliąją Kukulkano piramidę (dar žinomą kaip El Castillo – „pilis“), būtinai turi užsukti į Čičen Icą.

Iš nuostabių lankytinų Meksikos vietų nereikėtų pamiršti ir Teotihuakano – didžiulės archeologinės radavietės, esančios netoli Meksiko miesto. Teotihuakanas klestėjo pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Tai buvo vienas didžiausių to meto miestų visame pasaulyje. Šiandien šioje vietoje yra išlikęs Mezoamerikos piramidžių kompleksas, taip pat gyvenamieji pastatai, alėjos, gatvės, dekoracijos. O turistus itin domina dvi šio miesto pažibos – Saulės ir Mėnulio piramidės.

Verta aplankyti ir dar vieną archeologinę vietovę – Ušmalį, vieną svarbiausių majų paminklų Jukatano pusiasalyje. Šiandien šioje radavietėje išlikusi Žynio piramidė su šventykla viršuje. Ne mažiau įspūdingi ir Valdovo rūmai, dekoruoti skulptūromis ir mozaikomis, Moterų vienuolynu vadinamas keturių pastatų kompleksas, Balandinė, Nykštuko namas. Mokslininkai teigia, kad šie pastatai statyti 700–1000 metais. 1996 metais Ušmalis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nuostabi gamta

Pasakiško grožio Meksikos gamtai norisi atiduoti visas liaupses. Kalnai, auksinės Karibų jūros pakrantės, kanjonai, kriokliai, urvai – tikrų tikriausias rojus žemėje. Todėl norime kiek plačiau papasakoti apie gamtos kūrinius, kuriuos verta aplankyti viešint Meksikoje.

Meksika gali didžiuotis išties unikaliu gamtos reiškiniu – senotais. Tai – karstiniai ežerai, kurie susijungia su požeminiais urvais (cenote majų kalba reiškia „kažkas gilaus“). Tokių ežerų šalyje yra tikrai ne vienas, bet, mūsų nuomone, įspūdingiausias – Ik Kilo senotas. Jukatano pusiasalyje tyvuliuojantis Ik Kilas – tai 60 metrų skersmens ir 40 metrų gylio ežeras, iš visų pusių apsuptas uolų. Nuo jų svyra vijokliai, kurių sodri žalia spalva puikiai dera su smaragdiniu ežero vandeniu – vaizdas išties nepaprasto grožio.

Aštrios uolos, laukiniai slėniai, gilūs tarpekliai, karštosios versmės, šniokščiantys kriokliai – tokiu kraštovaizdžiu galima pasigėrėti viešint Čihuahua valstijos pietvakariuose, Vakarų Siera Madrės kalnuose. Ši išskirtinė vietovė žinoma Vario kanjono vardu. Iš tiesų tai net šešių kanjonų grupė, kurios teritorijoje kadaise būta vario kasyklų. Meksika gali pasigirti ne tik uolomis, bet ir įspūdingais kriokliais. Agva Asulio krioklys – vienas iš jų. Šis gražuolis slepiasi Čiapaso valstijoje, Ksanilo upėje. Ispaniškai Cataratas de Agua Azul reiškia „mėlynojo vandens krioklys“. Ir iš tiesų – šniokščiantis vanduo čia dangaus mėlynumo. Krioklį sudaro daugybė kaskadų, kurių didžiausia – šešių metrų aukščio. Įspūdingas vaizdas! Beje, krioklys apsuptas atogrąžų miškų, tad vietovė džiugina ir floros bei faunos gausa.

Drugelių mylėtojams ir ne tik jiems rekomenduojame aplankyti drugelių monarchų rezervatą. Šios spalvingos plaštakės labiausiai paplitusios Šiaurės Amerikos žemyne. Įdomu, kad iš pirmo įspūdžio gležni padarėliai kiekvieną žiemą įveikia daugiau nei keturių tūkstančių kilometrų atstumą! Palikę Kanadą ar šiaurines JAV valstijas, drugiai skrenda į centrinę Meksiką, kur žiemoja ir dauginasi. Siekiant juos išsaugoti, įkurtas rezervatas, į kurį kasmet atskrenda maždaug 75 procentai visų monarchų. Kai kurios rezervato dalys – atviros turistams. Tūkstančiai plevenančių drugelių sukuria nepaprastą reginį.

Nardymas

Karibų jūroje netoli Jukatano pusiasalio esanti Kosumelio sala – tikras rojus nardymo entuziastams. Seklumoje atsiveriantis koralinis rifas, būriai margaspalvių žuvų, vėžiagyviai, aštuonkojai, delfinai, rajos, barakudos, povandeniniai urvai ir tuneliai – pasakiškas povandeninio pasaulio grožis į Kosumelio salą kasmet pritraukia galybę turistų.

Nieko nuostabaus, kad nardymas Meksikoje – viena įdomiausių pramogų. Jei norite, galite nardyti su jūrų vėžliais, jei mėgstate ekstremalesnius pojūčius – pasiplaukiokite tarp grėsmingai atrodančių ryklių. Būtent Karibų jūroje yra antrasis didžiausias barjerinis rifas, saugomas UNESCO ir stebinantis augalijos ir gyvūnijos gausa bei grožiu.

Ko gero, įspūdingiausia patirtis – nardymas senotuose, kai atsiduri ne tik po vandeniu, bet ir po žeme. Daug adrenalino ir neapsakomas jausmas: plauki siauru koridoriumi iš vieno urvo į kitą – ir staiga atsiveria didinga erdvė su stalaktitų varvekliais. Ir tada supranti, koks iš tikrųjų mažas žmogus…

Autentiška Meksikos virtuvė

Ryškūs skoniai, plati spalvų gama, ingredientų įvairovė – Meksikos virtuvė garsi visame pasaulyje ir populiarumu nenusileidžia italų ar kinų patiekalams. Actekų, majų ir kitų senųjų civilizacijų palikimas čia puikiai dera su viduramžiais šiuos kraštus kolonizavusių ispanų tradicijomis.

Meksikietiškos virtuvės pagrindas – kukurūzai ir pupos. Vietos gyventojai moka pagaminti net 600 skirtingų kukurūzų patiekalų. Virtos ar keptos kukurūzų burbuolės valgomos vienos arba patiekiamos kaip garnyras. Tradiciškai iš kukurūzų miltų kepami paplotėliai – tortilijos. Būtinai paragaukite tortilijų patiekalų, kurių čia yra begalybė: takai, kesadilijos, enčilados, o kur dar mums mažiau girdėtos enfrijolados, huarache, tostados, sopes, pastel azteca…

Meksikiečiai išties mėgsta aštrų maistą. Meksikoje dera apie penkiasdešimt paprikų rūšių; visos jos skiriasi skonio atspalviais. Pati aštriausia – deginanti datulinė paprika. Švelniausia – poblano. Prisotinta dūmo skonio – čipotlė. Ruošiant meksikietišką patiekalą, neįmanoma apsieiti ir be aitriosios paprikos. Šiuo prieskoniu gardinami mėsos ir daržovių patiekalai, sriubos ir padažai, jos dedama net į desertus ir arbatą.

Sotūs meksikietiški valgiai ruošiami iš keptos ir virtos mėsos. Šiame krašte mėgstama kiauliena ir paukštiena, tačiau populiariausi – troškiniai iš jautienos. Čia taip pat gausu šviežios žuvies ir jūrų gėrybių. Neatsiejama meksikietiškos virtuvės dalis – tai, žinoma, padažai. Be daugeliui pažįstamos salsos, Meksikoje plačiai naudojamas ir šiek tiek sudėtingesnis molės padažas. Beveik kiekviena šeima turi savo molės receptą, tačiau klasikiniu laikomas mole poblano: šis tamsiai rudas arba raudonas padažas ruošiamas iš maždaug dvidešimties ingredientų, įskaitant aitriąsias paprikas ir šokoladą.