Safario pradžiamokslis: Rytų Afrika prieš Pietų Afrika

Safario idėja kilo Rytų Afrikoje, bet netrukus pasiekė ir Pietų Afriką, kur išpopuliarėjo prabangūs safariai. Šiandien abiejose žemyno dalyse siūlomi moderniai įrengti nameliai ir stovyklos, nepakartojami medžiojamųjų gyvūnų stebėjimai ir vertos dėmesio veiklos. Tačiau, turint tiek daug šalių, iš kurių galima rinktis, nenuostabu, kad sunku apsispręsti, kur vykti, ypač jei tai jūsų pirmasis safaris. Surašėme tai, kas kiekvieną regioną paverčia unikalia ir įsimintina safario kryptimi.

Rytų Afrikos parkuose ir rezervatuose Kenijoje ir Tanzanijoje yra daug laukinės gamtos, kurios taip trokšta pirmieji keliautojai. Pietų Afrikos dramatiškas reljefas Namibijoje, Botsvanoje ir Pietų Afrikos Respublikoje gali sustiprinti safario įspūdžius dėl kelionių upėmis, smėlio kopų ir kalnų vaizdų.

Ko tikėtis iš safario Rytų Afrikoje?

Rytų Afrikos nesutramdomos ir saugomos žemės – nuo Kenijos Masajų Maasai Maros akacijų miškų iki Tanzanijos Serengečio auksinių pievų – užima daugiau nei 24 000 kvadratinių kilometrų. Šiame tarpvalstybiniame regione gyvena „didysis penketukas“ (liūtai, leopardai, raganosiai, drambliai ir raganosiai) ir kasmetinė Didžioji migracija. Milijonai gnu ir zebrų ištisus metus sezoniškai keliauja tarp Kenijos ir Tanzanijos, ieškodami žalesnių ganyklų. Rytų Afrikos parkuose ir rezervatuose laukinius gyvūnus galima stebėti ištisus metus. Tačiau geriausias laikas stebėti masinę migraciją yra sausasis sezonas (nuo birželio iki spalio mėn.) ir veršiavimosi sezonas (nuo sausio iki kovo mėn.).

Rytų Afrika yra „puikus įvadas į safarį“ dėl jos ekosistemų įvairovės ir didelių laukinių gyvūnų populiacijų. Čia galima išvysti tipiškus vaizdus: aukštose žolėse besiilsinčias didžiąsias kates, lapais užkandžiaujančias žirafas ir akimirksniu į orą pakylančius juodagalvius sekretorius. Į safario maršrutą gali būti įtraukti apsilankymai Kenijos Amboselio nacionaliniame parke, garsėjančiame dramblių bandomis, vaikštinėjančiomis Kilimandžaro kalno papėdėje, arba Laikipijos plynaukštėje, kur gyvena daug nykstančių juodųjų raganosių.

Šiaurinėje Tanzanijos dalyje esančiame Serengečio nacionaliniame parke, leidžiantis toliau į pietus, kraštovaizdis ženkliai keičiasi. Ngorongoro kraterį, vadinamą aštuntuoju Afrikos pasaulio stebuklu, supa 5 150 kvadratinių kilometrų ploto UNESCO pripažinta saugoma teritorija, kurioje Magadžio ežere pozuoja būriai rausvųjų flamingų, o netoliese esančiose pelkėse veisiasi hipopotamai. Į gamtosaugą orientuoti safario keliautojai gali aplankyti „Sheldrick Wildlife Trust“ dramblių prieglaudą Nairobyje, Kenijoje. Tarangire nacionaliniame parke, kuris yra antras pagal laukinių gyvūnų koncentraciją iš visų Tanzanijos parkų, didingi baobabų medžiai dengia prabangias palapinių stovyklas, kuriose keliautojai gali stebėti laukinius gyvūnus gerdami gėrimus.

Safaris – tai ne tik laukinės gamtos stebėjimas. Afrikos bendruomenės yra šių vietovių gyvybinis pagrindas, todėl būtina pabendrauti su vietos kultūra, mokytis iš jos ir ją palaikyti. Pavyzdžiui, Kenijos Samburu nacionaliniame rezervate lankytojai gali susitikti su samburu – pusiau klajoklių tautos atstovais, savanoje ganančiais galvijus ir ožkas.

Ko tikėtis iš safario Pietų Afrikoje?

Safaris Pietų Afrikoje tęsiasi nuo Namibijos Atlanto vandenyno pakrantės iki pat Pietų Afrikos galo. Namibijos Sossusvlei smėlio kopose gyvena daugybė dykumoje gyvenančių gyvūnų, įskaitant stručius, dėmėtąsias hienas ir ilgakaklius gemsbokus. Šiaurinėje Botsvanos dalyje esanti Okavango delta knibždėte knibžda gyvybe, kuri smarkiai skiriasi nuo Kalahario dykumos, besidriekiančios per pietinę šalies sieną. Pietų Afrikos Respublikoje Keiptaunas siūlo nemažai miesto nuotykių (taip pat Stalo kalno vaizdus ir pingvinų kolonijas Boulders paplūdimyje), tačiau labiausiai traukia šiaurės rytų šalies rezervatai, tokie kaip Sabi Sabi, Šambala ir Krugerio nacionalinis parkas.

Pietų Afrikos safariai neapsiriboja tradiciniu važinėjimu džipais po pievas. Botsvanoje lankytojai gali plaukti Okavango upe tradicinėmis kanojomis pro vandens lelijų masyvus ir palmių apsuptas salas. Gidai padeda pamatyti braidžiojančius dramblius, hipopotamus ir Nilo krokodilus, laukiančius grobio. Geriausias laikas lankytis Okavango deltoje – sausasis sezonas (nuo liepos iki rugsėjo mėn.), kai čia gausiai susirenka liūtai, leopardai, gepardai, rudosios ir dėmėtosios hienos.

Namibijos Namib-Nauklufto nacionaliniame parke esančios Sossusvlei smėlio kopos gali būti tokios aukštos kaip Empire State Building. Žygiuojant pėsčiomis, važiuojant keturračiais ir skrendant oro balionu virš šios dykumos ekosistemos, svarbiausia sužinoti, kaip šios kopos keitė savo formą milijonus metų. Palikę smėlio kopas už nugaros, drąsūs keliautojai gali keliauti į šiaurę ir Etošos nacionaliniame parke stebėti retus dykumos raganosius. Didžiulėse Etošos lygumose esančios girdyklos taip pat vilioja liūtus, dramblius, babuinus ir grakščias antilopes, įskaitant mažus ir žavius dikdikus.

Nesvarbu, kurį regioną pasirinksite aplankyti, nepraleiskite progos anksti ryte pakilti į dangų ir paskraidyti oro balionu, kad iš paukščio skrydžio pamatytumėte apačioje esančią laukinę gamtą.