Safario pradžiamokslis

Agnė Adomėnė

Safario idėja kilo Rytų Afrikoje, bet netrukus pasiekė ir Pietų Afriką, kur išpopuliarėjo prabangūs safariai. Šiandien abiejose žemyno dalyse keliautojų laukia moderniai įrengti nameliai ir stovyklos, nepakartojama gyvūnų stebėjimo patirtis ir kita dėmesio verta veikla. Tačiau, kai yra tiek daug šalių, iš kurių galima rinktis, nenuostabu, kad sunku apsispręsti, kur vykti. Ypač – jei tai jūsų pirmasis safaris. Čia surašėme, kuo safaris kiekviename regione yra unikalus ir įsimintinas.

Kenijos ir Tanzanijos parkai ir rezervatai Rytų Afrikoje žavi neaprėpiama laukine gamta, kuri taip vilioja pirmąsyk atvykstančius keliautojus. Pietų Afrika stulbina kraštovaizdžio reljefu – upių, smėlio kopų ir kalnų vaizdai sustiprina safario Namibijoje, Botsvanoje ir Pietų Afrikos Respublikoje įspūdžius.

Ko tikėtis iš safario Rytų Afrikoje?

Nuo Kenijos Masajų Maros laukinės gamtos rezervato akacijų miškų iki Tanzanijos Serengečio nacionalinio parko auksinių savanų – saugomi laukinės Rytų Afrikos gamtos plotai driekiasi daugiau kaip 24 000 kvadratinių kilometrų. Šiame tarpvalstybiniame regione gyvena vadinamasis didysis penketas (liūtai, leopardai, raganosiai, drambliai ir afrikiniai buivolai) ir vyksta nepaprastas gamtos reiškinys – kasmetinė didžioji gyvūnų migracija. Milijonai antilopių gnu ir zebrų keliauja tarp Kenijos ir Tanzanijos, ieškodami žalesnių ganyklų. Nors Rytų Afrikos parkuose ir rezervatuose grožėtis laukiniais gyvūnais galima ištisus metus, masinę migraciją geriausia stebėti sausuoju sezonu (nuo birželio iki spalio) ir jauniklių vedimo metu (nuo sausio iki kovo).

Dėl ekosistemų įvairovės ir didelės laukinių gyvūnų populiacijos Rytų Afrika yra puikus „įvadas“ į safarį. Čia išvysite klasikinius safario vaizdus – aukštoje žolėje besiilsinčias didžiąsias kates ar lapais užkandžiaujančias žirafas. Į maršrutą galima įtraukti Kenijos Amboselio nacionalinį parką, kur Kilimandžaro kalno papėdėje vaikštinėja dramblių bandos, ar Laikipijos plynaukštę, kur gyvena daug nykstančių juodųjų raganosių.

Šiaurinėje Tanzanijos dalyje esančiame Serengečio nacionaliniame parke, leidžiantis toliau į pietus, kraštovaizdis smarkiai keičiasi. Ngorongoro kraterį, vadinamą aštuntuoju Afrikos pasaulio stebuklu, supa 5 150 kvadratinių kilometrų ploto UNESCO pripažinta saugoma teritorija. Čia Magadžio ežere pozuoja būriai rausvųjų flamingų, o netoliese esančiose pelkėse veisiasi hipopotamai. Gamtosaugai neabejingi safario keliautojai gali aplankyti „Sheldrick Wildlife Trust“ dramblių prieglaudą Nairobyje, Kenijoje. Tarangyrės nacionaliniame parke, kuris yra antras pagal laukinių gyvūnų koncentraciją iš visų Tanzanijos parkų, didingų baobabų pavėsyje įsikūrė prabangios palapinių stovyklos, kur keliautojai gali stebėti laukinius gyvūnus gurkšnodami gėrimus.

Safaris – tai ne tik laukinės gamtos stebėjimas. Afrikos bendruomenės yra šių vietovių gyvybinis pagrindas, todėl būtina pabendrauti su vietos žmonėmis, pažinti jų kultūrą ir ją palaikyti. Pavyzdžiui, Kenijos Sambūrų nacionaliniame rezervate lankytojai gali susitikti su sambūrais – pusiau klajoklių tautos atstovais, savanoje ganančiais galvijus ir ožkas.

Ko tikėtis iš safario Pietų Afrikoje?

Safaris Pietų Afrikoje tęsiasi nuo Namibijos Atlanto vandenyno pakrantės iki pat Pietų Afrikos pakraščio. Namibijos Sosusflėjaus smėlio kopose gyvena daugybė dykumų gyvūnų, įskaitant stručius, dėmėtąsias hienas ir tiesiaragius oriksus. Okavango delta šiaurinėje Botsvanos dalyje knibždėte knibžda gyvybe, kuri smarkiai skiriasi nuo Kalahario dykumos, besidriekiančios palei pietinę šalies sieną, faunos. Pietų Afrikos Respublikoje Keiptaunas vilioja miesto nuotykiais, Stalo kalno vaizdais ir pingvinų kolonijomis Riedulių paplūdimyje. Visgi labiausiai keliautojus traukia šiaurės rytų rezervatai, tokie kaip Sabi Sabi, Šambala ir Krugerio nacionalinis parkas.

Pietų Afrikos safariai – tai ne vien įprastinis pasivažinėjimas džipais po savaną. Botsvanoje lankytojai gali plaukti Okavango upe tradicinėmis kanojomis pro vandens lelijų masyvus ir palmių apsuptas salas. Gidai padeda pamatyti braidžiojančius dramblius, hipopotamus ir grobio tykančius Nilo krokodilus. Geriausias laikas lankytis Okavango deltoje – sausasis sezonas (nuo liepos iki rugsėjo), kai čia būriais susirenka liūtai, leopardai, gepardai, rudosios ir dėmėtosios hienos.

Namibijos Namibo Nauklufto nacionaliniame parke Sosusflėjaus smėlio kopos aukščiu gali prilygti net „Empire State Building“ dangoraižiui. Žygiuojant pėsčiomis, važiuojant keturračiais, skrendant oro balionu ar sraigtasparniu, galima sužinoti, kaip keitėsi kopų reljefas per milijonus metų. Palikę smėlio kopas už nugaros, drąsūs keliautojai gali patraukti į šiaurę ir Etošos nacionaliniame parke stebėti retuosius dykumos raganosius. Didžiulėse Etošos lygumose esančios girdyklos taip pat vilioja liūtus, dramblius, babuinus ir grakščiąsias antilopes, įskaitant mažus ir žavius dikdikus.

Ir nesvarbu, kurį regioną pasirinksite: nepraleiskite progos anksti ryte pakilti į dangų oro balionu ir iš paukščio skrydžio pasigėrėti laukine gamta.